Aš suprantu, kad daugelis įmonių negali sėdėti ir laukti kol klientas atsiras pats. Jiems reikia apdrausti, įsiūlyti pensijos kaupimo planą, persivilioti mobilaus ryšio vartotojus pas save. Tokios įmonės turi tam skirtus darbuotojus, kurie atakuoja telefonais gyventojus, ar kitas įmones ir vis siūlo siūlo. Tai vyksta jau daug metu ir net aš – nekentėja atsiliepti telefonu – jau susitaikiau, nebesiparinu, kalbu mandagiai.
Bet būna tokių situacijų, kai jie praranda JAU TURĖTUS klientus.
Štai pvz., daugiau nei prieš metus mes atsikraustėme čia, kur dabar gyvename. Turime tvarkingą pašto dėžutę. Na ir šiokį tokį nujautimą, kad čia gal ir gyvensime daugiau nei vienus metus. Tai yra galima ką nors užsiprenumeruoti metams ir negalvoti ką reikės daryti su prenumerata nusprendus išsikraustyti. Taip aš užsiprenumeravau savo mylimą vaikišką žurnalą :)))). Ir viskas puiku. Tiesa, porą kartų buvo bėdų su pristatymu, bet pora kartų per metus, tai nedidelė ir bėda.
Metai baigėsi. Ir aš čia mintyjau ar prasitęsti prenumeratą. Ar savo vardu, o gal galima įmonės vardu. Ir kol sau mintyjau pradėjo mane atakuoti skambučiai.
Pirmas. Ar žinau, kad baigėsi prenumerata, ar mačiau pasiūlymus naujus. Ar prasitęsiu, nes tai reikia tada apmokėti iki ten kažkada.
Antras. Po kelių dienų, tai ar jau pagalvojau, nes jie negavo jokios žinios.
Trečias. Dar po kelių dienų. O ar mačiau debetinės prenumeratos paslaugą? Nepatiko? Kodėl? Kodėl vis dar nepratęsiu?
Ketvirtas. Dar po kelių dienų. Ei ei, jau reikia apmokėti, jei noriu kito mėnesio numerį gauti! Kodėl gi aš neapsisprendžiu…
Šioje vietoje aš nusprendžiau nenebūti jų kliente. Esu savarankiškas ir suaugęs žmogus. Sugebėjau pirmą kartą užsiprenumeruoti paslaugas, užsiprenumeruosiu ir antrą jei būsiu patenkinta. Bet visiškai nenoriu jaustis įkaite, kuriai nerodomas numeris skambinėja kas dvi dienas.