Lyg robotukai

Pastaruoju metu susiduriu su keistu robotišku požiūriu.

Žmonės bijo savo pomėgių. Jie bijo kažką daryti savo malonumui. Jei daro, o tai kainuoja, slepia nuo savo antrųjų pusių. Nes gėda leisti pinigus savoms pramogoms.

Iš tiesų. Štai šalia manęs guli 14 užrašytų atvirukų. 6 skirti lietuviams. Iš jų keturi netgi pasiliks Vilniuje. Prabanga gi. Tame pačiame mieste tikrus laiškus siuntinėti. Bet koks malonumas!

Tai vat. Iš bendraminčių vis išgirstu, kad reikia mažinti. Lyg maloni veikla yra rūkimas, gėrimas, ar narkotikų vartojimas. Kad reikia sustoti, nes išleidžiama daug pinigų. Bet gi kai pagalvoji, tokiais dalykais gi niekas neužsiima į skolą. Neatplėšia nuo šeimos. Nesėdi alkanas vaikas, kol mama maloninasi.
Reikia taupyt. Kažkam. Gal šviežioms bulvėms. Ar pelėsiniam sūriui.

Nedaug išmanau apie pasaulį, bet žmonės dirbantys tik vardan to, kad išmokėtų paskolą ir nupirktų vaikui batus man atrodo robotukai. Ne dėl to, kad uždirba tik tiek, o todėl, kad kažkuriuo momentu jau galėdami skirti kažkiek lėšų sau malonioms pramogoms jei susigūžia. Susikuklina. Nuleidžia galvą ir sako: aš sustosiu. Daugiau taip nebedarysiu. Arsiu ir taupysiu.

Atvirukai čia tik šiaip, paskutinių dienų aktualija. Bet aš jau ilgą laiką pastebiu, kad tai dedasi su visais pomėgiais. Kas mėgsta festivalius, kas į teatrus eit. Kas fotografuoti ir pirktis visokius daiktelius, kad ir juosteles. Kas rankdarbiauti.  Kas knygas perka, skaito. Visi užuot su džiaugsmu pasakoję, nuleidžia galvą ir suburba “buvau 6 spektakliuose, labai daug pinigų išleidau, pasitaisysiu”.

Jau seniai man sakė, kad žmonės be pomėgių yra nuobodūs. Juk darbas+vaikai+namai nėra čia jokia įdomi tema pokalbiams.

2 thoughts on “Lyg robotukai”

  1. O, tavo įrašas tikrai labai artimas ir teisingas!
    Aš pati pagavau save, kad darausi nuobodi, tikiuosi, kad laiku.

Leave a Reply

Your email address will not be published.