Laiškas rudeninis

labas,
pasismailinai pieštukus?
šiandien man truputį liūdna dėl to, kad nereikia eiti į mokslo įstaigą. Mieste visi tokie pakylėti ir šventiški, nors kažin ar nors vienas mokinukas pripažintų šią dieną džiugia.
Ir tai pirmoji rudens diena. Keista ši vasara buvo. Tarsi nė nebuvusi. Nieko tokio, ką galėčiau papasakoti grįžusi į mokyklą nenutiko. Maudytasi vieną kartą, sirgta vieną kartą, išvažiuota į miškus tris kartus. Pakeistas vienas darbas, atšvęsti du gimtadieniai, vis dar neužbaigtas remontas. Keista ta vasara buvo. Tiek visko norėjosi: ir jūros, ir žygių traukiniais, ir žygių dviračiais ir, ir! ir…
Bet ne ne, šis įrašas nėra liūdnas. Po langu auganti liepa tuojaus taps spalvinga. Tuojaus švęsime naujus gimtadienius, tuojaus organizuosime keliones, mylėsim, skaitysim, kursim, gaminsim.
Siųsim popierinius laiškus ir virsime muilus. Rašysime tekstus ir spalvinsime pasaulį ryškiaspalviais drabužiais.
Atėjo ruduo.
iki.
Salomėja

3 thoughts on “Laiškas rudeninis”

  1. O man rudenį stipriai pradeda vėjas kažkoks baladotis viduje…ir kutena taip širdelę…O paskui kažkodėl prisimenu vaikystę ir liūdna darosi…nemėgstu rudens… o tu šaunuolė…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *