Laiškas (minčių šėliomėjinėjimas)

Labas,

Ne na, išreikšiu pasipiktinimą. Nereikia priprast. Įsivaizduok, neparašiau įrašų vos dvi dienas ir jau sulaukiau lygiai dviejų laiškų su klausimais kodėl…
Ok, girdžiu kaip sakai, kad manimi rūpinasi. Tačiau, juk daugelis
blogerių rašo kartą per savaitę, ar rečiau. Nuo to tik mylimesni. Juk niekad neslėpiau,
kad niekiviskmėjinėjimas
man reikalingas minčių nutekėjimui. Na kaip žaibolaidis. Vietoje laiškų rašytų sau. Aš niekada nesakiau, kad
nusišnekėsiu kas dieną. Išties… Jeigu mano mintys tik protingos, tai ką galiu čia parašyt?
Šiandien darbe grįžusi prie kompiuterio pamačiau vaizdelį: atvertos kelios
naršyklės su belekiek tabų, atidarytas “Total Comander”, 3 paveikslėliai “Irfan Wiev” languose, nebaigtas
programos diegimas (man reikėjo tik paveikslėlio iš kažkurio etapo), dar du dokumentai. Neskaitant, kad
aišku visi mesendžeriai įjungti. Dar veikia virtualus kompas su XP (pagrindiniame Vista), kuriame situcija
panaši.

Žinok tai ne betvarkė. Toks dalykas vadinasi “Salomėjos žurnalo deadline tuoj tuoj”. Ir viskas vyksta taip:
sėdi pas dizainerius ir paaiškėja, kad nėra/netinka/negražus/netikslus koks nors paveikslėlis. Tada bėgi prie savo kompo jo daryt. Pasirodo tai ko reikia staigiai nepadarysi, nes programa tai daro tik pirmą sykį įdiegus. Tada išdiegi ir vėl … Žodžiu, vakare grįžusi į savo darbo vietą, pati nustebau dėl betvarkės ir muilo burbulų virš jos ekrane (screensaver).

Juokiesi? O L., kuriai deadline irgi penktadienį su savo žurnalu verčiasi per galvą ir sakė, kad aš esu
ramybės įsikūnijimas. Gerai, kad žmonėms taip atrodo. Svarbiausia įvaizdis, o po to ir Sprite galėsim išgerti

Jaučiuosi keistai. Kupina energijos, tačiau jaučiu, kad kūnas pavargęs.

Todėl baigiu laišką. Lauk naujų. Nepažadu kada.

4 thoughts on “Laiškas (minčių šėliomėjinėjimas)”

  1. Žinau, Salomėja, tą jausmą, kai atrodo energijos dar kupina, tačiau kūnas ir galva kažkokie jau apsunkę… Po tų keletos laisvų dienų taip įsidirbau… O kai šnd. pargrįžau pas tėvus, tėtis vos duris atidaręs- “Ej ko tokia balta? Pervargus atrodai.”
    Be aš išsišiepus- kažinau jaučiuosi gerai, po to ir kūnui ir akims duosim ant ilgiau užsimerkt.

  2. Oi, įtariu čia daug kam taip. Man ir dažnai būna jog atrodo dar ne vakaras ir ne penktadienis, minčių, idėjų yra, galva veikia, o pirštai su akim atsisako dirbti…

  3. mmmm, deadlines.. (: megstu adrenalina. taip sakant, pajauti kad gyveni, uh
    (as jau kokia savaite nieko naujo i bloga nerasiau ir nieks manes nepasigedo. shniurksht)

Leave a Reply

Your email address will not be published.