Laiškas antrasis

Labas,
Ačiū už atsakymą į aną mano laišką. Prašai papasakoti daugiau apie šių dienų įvykius. Pamėginsiu, bet aš tau nemelavau. Nieko įdomaus nevyksta.
Vakar smarkiai lijo. Sušlapau kojas. Taigi, galiu tau pasakyt, kad batai, kurie prieš išpardavimą kainavo 600Lt (niekam nesakyk, kad aš tiek nemokėjau) tikrai nėra atsparūs drėgmei. Nepadeda net kiekvieną dieną naudojamas impregnantas. To pasekoje, šiandien ant mano kojų po porą kg sveriantys kerzai. Įsivaizduok, aplėkiau greitute pusę centro… Tai nuo tų kerzų beveik nebejaučiu kojų.
Buvau dailininkų parduotuvėje. Jėga kiek ten visokių dažų. Užsinorėjau traukt savo akrilą į dienos šviesą. Nuo tada kai atsikrausčiau į Vilnių dar nė karto nepiešiau. Pameni mano sienom laipiojančius katinus? Įtariu išlaikysiu tą raudonai žalią stilių.
Dabar toks metų laikas, kad iki traumos tik vienas žingsnis. Pavyzdžiui, aš nusiplojau nuo laiptų. Jie buvo tiesiog slidūs. Jau girdžiu kaip žvengi. Mano kolega irgi kikeno. Jokios užuojautos. O kritimas buvo tikrai skausmingas. Dar skausmingiau tai, kad jis neliko nepastebėtas. Tokius smūgius geriau išgyventi kai niekas nemato.
Darbe viskas kaip visada. Tik paveikslėliuose dominuoja kalėdiniai žaisliukai ir kepuraitės ant kiekvienos pusnuogės mergos galvos. Tipo tai traukia akį. Labai svarbu, kad žurnalo viršelis tiesiog rėktų Kalėdos Kalėdos… Lyg patys nežinotume.
Pastaruoju metu esu labai dygliuota. Mane stumtelėsi, gausi du stumtelėjimus atgal. Kartais vien už tai, kad man pasirodys jog stumtelėjai. Matyt toks laikotarpis. Panika, kad nespėsiu, apatija, neišsimiegojimas…
O tu pastebėjai kiek daug naujų žurnalų pastaruoju metu emė rastis? Mokslo populiarinimo, technologijų, moteriškų pliurpalų, investavimo, interjero… Kas čia per manija? Bet man nuo to tik geriau. Kuo jų daugiau, tuo daugiau potencialių darbo vietų.
Mėnesio pabaigoj baigsis mano T2 sutartis. Turbūt pratęsusi pirksiu LG Shine. Dar turi laiko mane atkalbėt. Tai turbūt tiek. Nebeprašyk manęs pasakoti, nes čia ne dienoraštis. Negaliu tau nuolat rašyt kur einu ir ką veikiu.

Kaip tau sekasi?

15 thoughts on “Laiškas antrasis”

  1. gaila, kad kainą kurią sumoki uz prekę, ne visad reiškia, jog tai bus puikus daiktas, kuris tarnaus ilgai ir patogiai :)

  2. Niekada ir nesitikiu:) Jau senas pastebėjimas, kad ne visada kaina lemia kokybę. Šiuo atveju tebuvo pastebėjimas. :)

  3. Mano tarkim atveju, tai i kaina niekad neziuriu, nes dazniausiai sunku rat patinkancius batus, tai perku tie, kurie tikrai patinka, nors ir tenka paklot 400-500LT, bet niekad negalvoju, kad jie tikrai ilgai nesiosis, nepraleis vandens ir pan :) paprasciausiai kazka tokio turi batai, kurie turi savo kaina. Tas kaip keista, negalioja drabuziam, nes ju retai kada ieskau, kadangi is vis nieko neatrandu :)

  4. Matai, kai buvau moksleivė man mama pirkdavo tik iki kokių 80lt kainuojančius batus. Na kitaip negalėjo. Iš turgaus nes mano mieste nėra normalių parduotuvių. Jie būdavo ir kokybiški ir ne.. Būdama studentė jau leisdavau sau nusipirkt per išpardavimus ir 150-180 lt kainuojančius. Irgi buvo ir kokybišku ir ne. Dabar gi dar dvigubai brangesnius galiu nusipirkt (bet ne per išpardavimus neperku iš principo-skaudu po to kai pamatau per pusę pigiau). Ir dabar pasitaiko kokybiškų ir ne.. Taigi taip yra visose kainų kategorijose. Kaip pasiseka. Bet norisi visada gerų juk…

  5. pažįsta kai kas. be to galim susipažint. kompleksai dėl to, kad aš nieko įdomaus nerašau… bent jau nemanau, kad tai labai įdomu kitiems.

Leave a Reply

Your email address will not be published.