Kristiana ir lentelės

Vakar darbe gavom dovanų. Valio valio… Tas priminė, kad jau tikrai greit Kalėdos. Tai va, gavom mes Kristianos čekiukus, po vieną šimtą litų. Kas džiaugėsi, kas pardavė kolegoms, pvz., už 85Lt (ech… faina gi ta Kalėdų dvasia, ane?). O man klausimas toks kilo, ar išeis man kas nors gero toj Kristianoj? Ne ne, nepagalvokit nieko blogo. Aš tikrai nemanau, kad mažai davė.. Tiesiog kažkada seniai seniai, kai buvau jauna ir graži studentė užsukau į tą parduotuvę. Ir švelniai tariant pasijutau nejaukokai… Pardavėjos lipa ant kulnų, vos ne iš rankų griebia kiekvieną daiktą ir “gal jums ką patart?”. Įdomu dabar laikai paskeitė? Nes visai noriu nueit tą šimtą išleist, bet kuklinuosi kaip tai… Aš taigi nežinau ko noriu, taigi man reiks viską apžiūrėt, taigi norėsiu pagalvot, taigi… Vat, o jei sekios paskui mane kaip vagilę, tai taip ir liksiu savo čekio nepanaudojus… Gal ir man jį parduot?
O dar. Paburbėsiu. Eikit sau tos lentelės… Regis visą gyvenimą tenka tai vieną, tai kitą lentelę su “Exeliu” ar “OO.org Calc” padaryt. Ir pastoviai man bėdos su spausdinimu. Niekaip nesutariu su savim, kompu, programa ir printeriu, kokį rezultatą ant balto popieriaus lapo turėčiau gauti. Jei taip spausdinu – netelpa, jei anaip – viskas susigrūda, bet lieka nereikalingo ploto ant lapo, jei šitaip – atspausdina krūvą belekokiu šriftu. Po visokių ekspermentų ir kolegos pagalbos (o jam tereikėjo tik prieit ir programa turbūt išsigando) pagaliau turiu ką noriu. Tik įtariu kita sykį, kai spausdint norėsiu, vėl į karą teks stot. Būna tokių dalykų, kuriuos vieną kartą išmoksti ir pameni visą gyvenimą (pvz., važiavimas dviračiu). Ir būna tokių, kuriuos išmoksti daug kartų, bet niekad nepameni (pvz., lentelių spausdinimas).

8 thoughts on “Kristiana ir lentelės”

  1. Tikra tiesa, pardavėjos tiek KristiAnoj, tiek Sarmoj medžioja akimis pirkėjas kaip kokias stirnas. Neduokdie paimsi kokį niekutį apžiūrėt: laba diena, tušo ieškot? Prašom čia pažiūrėt, bla bla bla…
    Jei aš būčiau Tavo vietoj, iš pradžių bent preliminariai susigalvočiau, ko noriu (kvepalų, lūpdažio, šampūno), kad nereiktų ilgai tų žvilgsnių kęst. Žinai, ten juk gali primokėti, kiek trūks, jei brangesnį daiktą išsirinksi.
    Nežinau, dėl spausdinimo naudoju Print Preview ir jokių staigmenų iš savojo spausdintuvo nesusilaukiu 🙂

  2. Tikra tiesa, pardavėjos tiek KristiAnoj, tiek Sarmoj medžioja akimis pirkėjas kaip kokias stirnas. Neduokdie paimsi kokį niekutį apžiūrėt: laba diena, tušo ieškot? Prašom čia pažiūrėt, bla bla bla…
    Jei aš būčiau Tavo vietoj, iš pradžių bent preliminariai susigalvočiau, ko noriu (kvepalų, lūpdažio, šampūno), kad nereiktų ilgai tų žvilgsnių kęst. Žinai, ten juk gali primokėti, kiek trūks, jei brangesnį daiktą išsirinksi.
    Nežinau, dėl spausdinimo naudoju Print Preview ir jokių staigmenų iš savojo spausdintuvo nesusilaukiu 🙂

  3. Aš visad ir išmokstu. Įsijungiu “page preview” nes OpenO… taip ir stumdau:) Bet visada su nuotykiais. Gerai kad retai man prisireikia tų lentelių nes turinį ne dažnai sudarinėju.

  4. Aš visad ir išmokstu. Įsijungiu “page preview” nes OpenO… taip ir stumdau:) Bet visada su nuotykiais. Gerai kad retai man prisireikia tų lentelių nes turinį ne dažnai sudarinėju.

  5. Aš dažnai Kristianoj šopinuosi, galiu padėt 🙂 nebaisu ten visai, man kartais net per mažai to dėmesio būna, kai jau reik prekės, o konsultantų nė kvapo. O jei įkyriai lys, tep i sakyk – turiu čekį, dairausi, ant ko išleist. Va. O dėl lentelių – manau, tai burtai, protu to nepaaiškinsi…

  6. Aš dažnai Kristianoj šopinuosi, galiu padėt 🙂 nebaisu ten visai, man kartais net per mažai to dėmesio būna, kai jau reik prekės, o konsultantų nė kvapo. O jei įkyriai lys, tep i sakyk – turiu čekį, dairausi, ant ko išleist. Va. O dėl lentelių – manau, tai burtai, protu to nepaaiškinsi…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *