Kaip mes su Kitute mokame apsilochinti

Mes su Kitute labai panašios. Lygiai taip pat susikukliname, kai apie mus kas nors kalba, kai ką nors viešai darome. Lygiai taip pat piktos, nemokame parodyti jausmų ir dažniausiai šnypščiame. Na žodžiu abi labi tokios. Ir vis kažkaip abi sugebame apsilochinti.
Pvz., Kitutė regis jau suplanavo tobulą Etos užpuolimą. Jau jau jau, kad šoks. Ir tada numeta kompiuterio pelę. Dangus griūna, užpuolimas nepavyko, žaidimo pabaiga, Kitutė susigėdinusi sėdi kamputyje.
Kitą kartą jis sako, kad gal ir pažais. Bandė užpulti žaislą ir paslydo. Vai tai tai nabagas, teko visiems apsimesti, kad jos nematome. Kitaip gi visai nusinabagiautų.
O aš irgi taip sugebu. Vakar gurkštelėjome porą buteliukų alaus. Nieko ypatingo. Bet pastaruoju metu alkoholį toleruoju sunkiai, todėl griebiuosi pagalbinių priemonių. Tiksliau tikrojo margainio (Silybum marianum). Geras daiktas, ypač aliejinėje formoje. Tačiau pastarąjį kartą parduotuvėje aliejaus nebuvo, todėl pirkau miltelius, šie lieka po aliejaus spaudimo. Na ir ką, galvoju vakar maktelsiu šaukštuką tų miltukų. Maktelėjusi puoliau spjaudytis ir plauti burną. Nes sumaišiau panašaus dydžio, formos ir spalvų dėžutes bei maktelėjau masalos prieskonių. Ta masala pas mus atsirado, kaip dovana. Ir aš šiaip jau jos negaliu pakęsti. Tram tam tam, koks apsilochinimas :))

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *