IT ir žmonės

Visi žino, kad aš turiu stiprią skambinimo fobiją ir apystiprią atisliepimo. Matau, kad dar daugiau yra žmonių turinčių rašymo fobiją. Nežinau kodėl. Bijo klaidų? Ar raštu užfiksuotų faktų. Nes aš per tas savo fobijas neįsimenu, neišgirstu, nesuvokiu apie 60% telefonu svetimo žmogaus pasakomos info. Pvz., neišgirstu kokia įmonė man skambina ar dar kokių detalių ir nesugalvoju perklausti.
Kodėl yra rašymo fobų? Įvairiose anketose nenurodau savo tel. nr, o jei laukelis privalomas – įrašau beleką. Ne dėl privatumo saugojimo. Nebėra ką saugoti, googlėje galima rasti kur mes gyvename, belieka tik šiaip saugotis ir per petį pažiūrėt. Dėl to, kad man neskambintų. Ir neseniai gavau laišką. Tram param, man nepavyko su jumis susisiekti, tai tram param, siunčiu, rašau tram param. Skaitau aš tą laišką ir galvoju, nu fak, tai kaip nepavyko susisiekti jei aš skaitau tą laišką? Ar tai nėra pavykusio susisiekimo įrodymas? Tam ir turiu telefoną su patraukliu interneto planu, kad su manim būtų galima susisiekti. Na taip, “Panelės” žurnalistė kažkada sakė, kad aš vienintelis per jos praktiką straipsnio “herojus” su kuriuo susitikimą nuo a iki ž suderino tik e-paštu. O kas iš to jei būčiau pakalbėjusi telefonu ir pusę info kur kada kaip iš išgąsčio praleidusi?
Ir dar vienas įdomumas. VIS DAR gajus šveplas tekstas. Dirbau gi žiniasklaidos srityje. Taip, aš kaip ir visi normalūs redaktoriai-žurnalistai-kitos pareigos ištrindavau šveplus spaudos pranešimus jų nė neskaičiusi. Dar įdomiau, kai žmogus pusę laiško ar kito teksto parašo šveplai, pvz., dvi pirmas pastraipas, o likusį jau normaliai. Ką tada galvoti? Kad klaviatūra sugedusi buvo?
Tokie mano įrašai gana periodiški. Gal kada nors pasidarysiu statistiką, pvz., 2009 metais žmonės nebuvo atradę interneto ir lietuviškos klaviatūros, 2011 metų pabaigoje situacija ta pati, 2015 metai – o kas tas laiškas?

6 thoughts on “IT ir žmonės”

  1. Dėl LT raidžių tai tu be reikalo. Yra žmonių (tikių kaip aš) kurie nevertina visų tų varnelių. Paprasčiausiai įpratimo reikalas.
    Kai pradėjau kompu naudotis LT simboliai buvo egzotika (tiksliau pradžioje iš vis nebuvo). Dabar… rašant automatiškai irgi dažniausiai gaunasi be LT. Ir dar išlenda visokiu sh ir pan 😀

  2. Nuo tada kai reikdavo namų darbus mokykloje ir juos atspausdinti, oficialius laiškus dėstytojams, būsimiems darbdaviams, atsirado ir LT raidės. Dabar jei pamirštu jas įjungti tai visko būna su skaičiais tada 😀 Ir pačią pradeda erzinti, kai žmonės be jų rašo, kai atsirado daug anglizmų sh, ch, ar tiesiog angliškų žodžių. Dar pastebėjau, kad tie kurie vartoja anglizmus piktinasi tais vyresniais kurie vis dar turi rusiškų žodelių savo žodyne 🙂
    O šiaip, rašyti nebijau, atsiliepti ir išklausyti taip pat, bet skambinti nepažįstamiems, svetimiems pati tikrai nemėgstu, jei tik galiu stengiuosi tai permesti kam nors kitam 🙂

  3. Jau istorija tapęs įprotis.
    Jei problemų internete/pašte perskaityti LT tekstą nebėr, tai galima lietuviškai ir rašyti.
    Tiesa, man pačiai buvo sunku. Parašiusi su LT simboliais kelias pastraipas, likusias pildavau be lietuvybės.
    Bet įpratau. Ne už ką “nebešvepluočiau”.
    Kažkur iki 1980 kompiuteriuose nebuvo mažųjų raidžių, tekstus rinkdavo didžiosiomis raidėmis, arba nebuvo tarpo ženklo ir vietoje tarpo dėdavo_tokį_ženkliuką…
    Tai ir tie, teberašantys be LT simbolių man atrodo kai kokios praėjusio amžiaus liekanos…

  4. Ne tik dinozaurai, bet dar ir labai patogu, nes nereikia galvoti reikia čia ą ar a ir pan.
    Dabar man jau per sunku rašyti šveplai, nes tada ir galvoti šveplai turiu. Pirštai gi klauso patys, kai aklai-pusakliai rašai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *