#ididitagain

Teisingai PinkCity gimtadieninio įrašo komentare rašė, kad didžiausia nauda iš mėjinėjimų rašymų yra man pačiai. Gi vakar ryte ramindama nervus nusprendžiau paskaityti savo 6 metų senumo įspūdžius ir atsiverčiau šį įrašą. Jis rašytas iš karto po to kai grįžau iš salono pasidariusi savo pirmąją tattoo. Pirmąją, nes po vakar turiu ir antrąją :). Jei visi įspūdžiai būtų nusėdę į kokį nors feisbuką, tai aš negalėčiau, ar tingėčiau sudėtingai ieškoti, paskaityti kaip ten viskas buvo. Pamenu, koks tada adrenalinas užplūdo. Mano pirmą tatūškę matė jau kas tik norėjo, štai ji: atvirukas65aimg-vi

Nu graži gi buvau kadaise, nes plonesnė :). Dabar irgi graži, tik kitur žiūrėti reikia.

Naujas grožis gyja. Ir liaudis reikalauja paveiksliuko, sako Pics or it didn’t happen. Bus. Gal čia, gal instagrame (@mejinejimai), gal feisbuke :). Aš gi mėgstu džiaugtis garsiai. Jau iš mano senų pasvaigimų turbūt numanot, kad tai yra sapnų gaudyklė. Na labai man patinka, vis atsitraukiu rankovę pažiūrėt ir pasigrožėt.

O kokia savijauta? Viskas kaip pirmą kartą. Visiems skalambijau, kad noriu noriu noriu piešinio, ir gerieji žmonės mano gimtadienio proga susiprato ir prisidėjo didele dalimi prie to noro įgyvendinimo. Po to aš va kelias savaites tempiau tempiau ir bijojau bijojau. Ne tattoo darytis, o eiti susitarti dėl piešinio bei laiko. Bet gi paėmiau save už pakarpos ir nutempiau, praeitą ketvirtadienį. Sutarėm, užrašė laiką, o po to tik pastebėjau, kad tai 11 mėnesis, 12 diena, 13 valanda. Na nesakykit, bet visokie simboliai man baisiai patinka.

Skausmas? Skaudėjo. Bet daug mažiau nei bijojau, daug mažiau nei mano atmintis ir fantazija piešė apie aną kartą. Na tiesa, buvo jautrių plotų, kuriuos badant aš susikoncentruodavau į ramų kvėpavimą, kaip patarė meistras. O meistras patiko, ir komunikabilus, bet ne per plepus (žinot gi mane), atidžiai paklausiantis kaip jaučiuosi ir pajuokaujantis. Rekomenduoju. Giedrius, salonas “Angis”, Vilnius.

Dabar liko tik išgyti :). Nesuvalgytai, nes Kira pamišo nuo bepantheno, kaip berniukai katinai išprotėja valerijoną užuodę.

Ir štai, nors esu pažymėta vaikščiojanti nelaimė, užtat visi šalia manęs ramiai miegos, nes sapnai bus saugomi. Woohoo!

6 thoughts on “#ididitagain”

  1. Jetaus, reik ir man susikaupti. Nes aš mėgstu atidėliot, bet vieną dieną gali ir nebelikt kur atidėt 🙂

  2. Rodei paveikslėlį – turėtų būt graži tatoo! Pati kartais pagalvoju – gal norėčiau, bet… Tų “bet” visada atsiranda 😉
    Smagu tavo blogą paskaitinėt. Ir beje, tavo plaukai laaabai gražūs <3 sakyk, kodėl nutrumpinai, a?

  3. Nes tokie plaukai labai sausėja, o dar jei dažai, tai šūdas gaunasi, reik nukirpt :). O jau kai nukerpi, tai taip sunkiai auginasi, taip sunkiai, tai tenka vėl pėdint į kirpyklą ko nors padoraus ir taip nebeužauga 🙂

  4. Sveikinu su nauju piešiniu! Aš tai džiaugiuosi, kad dar neturiu nė vienos tatuiruotės, nes kai prisimenu, ką tam tikru gyvenimo laikotarpiu būčiau norėjusi išsipiešti, tai dabar visai to nenorėčiau… Matyt, dar nesusitupėjau.

  5. PinkCity, taip taip, čia reikia pagalvoti. Dėl trylikos tai aš turbūt nuo kokių 14 metų žinojau, o pasidariau jau kai buvo 26 ir va prabėgo dar 6 metai ir nieko, nesigailiu. Taip, gal patį piešinį koreguočiau, bet objektas ir vieta vistiek tie patys būtų.O ir padaryta simboliškai – gyvenimo krypties pasikeitimo metu. Na ir jau tada iš karto žinojau, kad noriu kitos. Ir visus šiuos pertraukėlės metus nežinojau nei kur, nei kokios, kol kažkoks lūžis atsitiko ir labai staigiai sužinojau. Nušvitimas, sakau :). Gal vėl dar vienas etapas baigėsi.
    Ir meistras sako “iki greito, nedaryk tokių pertraukų, nes vėl visokios baimės užeina” :DDDD

  6. Mano pirmai jau 10 metų. Ta proga labai rimtai galvoju apie antrą 🙂 Nu nes net jaunėlė sesuo mane jau pralenkė 😀

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *