Garsiniai pagalvojimai apie nieką

Tai va… Pastaruoju metu įvairiose interneto vietose, kažkur ten tarp nuliukų ir vienetukų pasipylė įvairiausi rašiniai apie blogus, apie tai kokie jie turi būti, ką juose rašyti. Ką daryti, kad blogas būtų populiarus? Vienas iš patarimų tai rašyt konkrečiomis temomis, nes asmeniniai blogai apie nieką yra neįdomūs. Vadinasi maniškis pasmerktas būt neįdomiu. Nes aš mielai paskandinu skaitytojus savo nesėkmėse, pastebėjimuose ir nuotaikose. Ir jei iš kirvio išsivirsiu košę tai tikrai norėsiu pasidalinti receptu. Jei gatvėje čigonė mane apšauks pusprote, aš norėsiu pasiguosti. Jei darbe atrasiu super nemokamą programą, su visais pasidalinsiu. Mano mintys šokinės. Aš iškeiksiu visą pasaulį arba viešai prisipažinsiu meilėje. Aš tokia. Negaliu įlyst į rėmus vien tam, kad gaučiau daugiau komentarų, arba tam, kad mane aplankytų trim skaitytojais daugiau.

Gerai jau… Šiandien mano stogas pavažiavęs, aš 4000 karų mačiau tą patį žodį parašytą skirtingai

(reikėjo šriftą parinkti). Po tokių išbandymų ne tokių nesąmonių galima prirašyt.

4 thoughts on “Garsiniai pagalvojimai apie nieką”

  1. Kodėl nieko nežinantys? Teminiai blogai labai įdomūs. Tačiau jie varo kompleksą man, kuri kaip ir nori rašyti, tačiau bijo, nes tai bus niekam neįdomu. Jokios srities specė nesu, pomėgiai neoriginalūs taigi…

  2. galų gale blogas – ne kelias į žvaigždes. Mano kuklia nuomone, blogas – savotiška terapija. Ir nesvarbu, skaito kas ar ne.

  3. Aš visą laiką taip ir galvodavau. Bet dabar labai pasipylė visokios nuomės apie blogų rašymą. Pasidarė baisu asmenines nesąmones rašyt.

Leave a Reply

Your email address will not be published.