Apie tinklaraščių pavadinimus

Niekiviskmėjinėjimas jau apkomentuotas per visas raides.
Turiu gi aš dar Šiukšlynėlį, apie kurio pavadinimo reikšmę manęs dažnai klausinėja… Neaiškinsiu, nes mano nuomone viską paaiškina sakinys “O tu įtikink bomžą, kad konteineryje tėra tik nevertingos šiukšlės!”
Bet tame bloge susidariau linkų į kitus knyginius tinklaraščius sąrašiuką. Žiūriu aš į tą sąrašiuką ir galvoju…  Vienok originalu.

Kaip ištrinti feisbuko anketą?

Pribrendo mintis parašyti tradicinį savo įrašą apie paieškos žodžius, katrie kaži kokiais būdais atveda į niekiviskmėjinėjimus. Man vis šypsausi, kai juos skaitau.
Pats pagrindinis ir dažniausiai dabar pasitaikantis yra “Kaip ištrinti feisbuko anketą?“. Vaikai vaikai, na ir kam ją trinti? Mirti ruošiatės, ar ką? Nes juk jei nesiruošiat, tada kurti reikia, o ne trinti. Žinot žmogų be anketos? Anas yra nenormalus. Nekalbėkit su juo. Nesidalinkit saldainiais. Neskolinkit batų. Plaukitės rankas jei praeina pro šalį. Dar užsikrėsit.
Kažkas ieškojo “kaip pasveikinti kolegą išeinantį iš darbo“. Šitas atsakymas labai lengvas. Nereikia net ir gūglės. Siūlau sakyti: “mielas kolega, sveikinu tave išeinantį iš darbo”.
Gėrimų tema: “Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, Kai reiks užmokėti aš išeisiu.” Barakudų daina, tik kad informacijos pas mane apie tai nėra. Svarbu neprisigerti tiek, kad nespėtum išeiti.
Labai įdomu ir man būtų sužinoti kas daro “amelijos iš monmartro analizes“. Kita vertus visiškai rimtai: ar ieškot sukramtyto ir ant padėklo pateikto atsakymo, kaip žiūrėt tą nuostabų filmą? Neįdomu gi. O jei pažiūrėjot ir nieko nesupratot, tai ir analizė nepadės.
“triufeliu auginimas” – kieno? kas? kur? Manau paprasčiausiai: nusiperki triufelių sėklų. Įkiši į žemę, statai vazoną ant palangės ir augini. Nepamiršti kas 5 min nubėgt pažiūrėt ar dar nesudygo.
nematomas laiskas” – tokius rašyti labai lengva. Žiū: rašau tau laišką nematomą, ir pasakoju apie tai, ką mačiau feisbuke, kas ką laikino ir ko nekenčia… Na kaip?
“PC TRINIMO PROGRAMU DESIMTUKAS”  – šitas geras. Personalinio kompiuterio trynimo programos? Programa plaktukas, programa penktas aukštas, programa kibiras vandens. Kompiuteris išsitrina negrįžtamai.
Gyvenkim linksmiau.

Blogosodas, žirafos ir komentatoriai

Esat buvę Kauno zoologijos sode? Po to kai praeina murmesys apie “blogas sąlygas”, aptriušusius gyvūnus, po to… Po to pamatome kažką įdomaus. Bėgioja zebriukai, tingiai miega didžiosios katės…
Man labai norisi lietuvišką blogosferą palyginti su Kauno zoologijos sodu. Blogeriai – gyvūnai. Žiūrovai – komentatoriai.
Tad kokie gi tie gyvūnai? Beždžionės įžūliai  rodo savo šikną – žiūrėkit žiūrėkit! Va dar ir viešai pasikasysiu! Žiūrėkit! Ei, ei ei, nenueikit, žėkit kokia rožinė šikna!
Liūtas drybso išdidžiai. Aš čia svarbiausias, aš nuostabiausias, aš geriausias.
Meškutė nuolatos daranti tik tai, kas visiems patinka. Ir paploja ir pašokinėja. Tik žiūrėkit, tik sausainiukų duokit! Aš dar ir šitaip moku, ir anaip.
Ruoniai visiškai nesikuklindami viešai poruojasi. O kas jiems. Jie nori ir tai daro. Nepatinka – nežiūrėkit.
Prie žirafos narvo visada pilna žmonių. Garbėtroška išdidžiai tiesia galvą ir leidžia ją pamaitinti. Ji žino, kad yra nuostabiausias sodo žvėris.
Ir pilna statistų – ožkyčių, žuvyčių, antyčių, kurie yra, bet jei nesirodytų tai niekas neišeitų iš zoologijos sodo nusivylęs.
Ir yra žiūrovai. Zoologijos sodo lankytojai. Jie vaikšto nuo vieno prie kito, kalba, rodo pirštais, sprendžia, kuris gyvis yra įdomesnis, prie katro verta ilgiau stabtelėti.
Žiūrovai turi vieną bendrybę. Jie nusipirko bilietus. Bet kokie skirtingi! Vienas mandagiai pakalbiną žirafą. Kitas paerzina vilką. Trečias fotografuojasi prie kupranugario. Penktas mėto bananus beždžionėms. Ir dar yra tie piktybiniai. Jie gali mesti išgertos macdonaldo kolos indelį. Nes ten dar pakankamai ledo ir skaudės. Jie spardys užtvaras, lips per tinklus. Nesilaikys jokių sodo taisyklių. Miegantį liūtą apmėtys akmenimis – stok ir riaumok, aš pinigus sumokėjau!
Ar sodo administracija turėtų tokius lankytojus toleruoti? Visi gi lygūs ir visi turi savo nuomonę. Jie atėjo kartu su kitais lankytojais ir ko čia prie jų kabinėjamasi? Argi nėra čia laisva šalis? Jei liūtui nepatinka akmenys, tegu eina į narvo gilumą? Suerzino vilką? Tegu lenda sau į būdelę ir nekiša nosies!
Mūs blogosfera labai panaši į zoologijos sodą. Ypač komentatoriais. Ypač tais, kuriems reikia priminti, kad nepaisant to, kad turinys viešas ir prieinamas visiems, dar nereiškia, kad jis gali elgtis taip, kaip jam patinka. Ir dar piktintis, kai užerzintas liūtas įkanda į ranką. Tą ranką, kurios jis neturėjo pasiekt.

Po metų arba grįžus namo

Štai kategorijoje “iš blogų gyvenimo” paskutinis įrašas yra 2009-05-06 dienos. Blogeriai apie blogerius.
Ir Niekiviskmėjinėjimams vėl džiuginant skaitytojų širdis! Vis mąsčiau! Kas gi pasikeitė? Koks jausmas grįžus namo?
Prenumeratorių kiek palikau, tiek ir radau. Negi netrinat rss’ų skaityklėse?
Net blogorama ir ta pasirodo yra, nors galvojau, kad ne.
Išliko ir juokingi paieškos žodžiai, kurie atvedė į mano blogą:
fataliska moteris” – ne, tai ne aš. Nors esu tikra, kad daug kam neišeinu iš galvos.
vyrai kurie palieka moteri del bjauraus ju charakteriu” – tikrai ne mani. O bjaurus charakteris tik išgalvota priežastis, nes iš pradžių jas vadina tigriukėm, laukinėm moterimis ir šiaip žavisi.
dama su cigarete” – eikit į netaip.lt – rasit porą mano pieštų.
“idejos auskarams” – eikit į netaip.lt – turiu ką pasiūlyt idėjoms.
Vis dar yra keistuolių komentatorių. Anonimai, kurie ateina į kiekvieną įrašą ir kartoja tą pati per tą patį bandydami tai iškišti kaip svarią nuomonytę. Jaunikliai, kurie tiki, kad jei kuo daugiau komentuosi, tuo didesnis šansas, kad ir tavo blogą pamatys. Savi, kurie dažniausiai pakomentuoja per skaipus, paštus ir asmeniškai.
Ir dar bendra mintis, kurią facebuke aptarinėjom su Roku. Gi kad tas pats snukiaknygis nusineša dalį komentarų. Mat yra tokių, kurie užuot ką rašę, įmeta nuorodą savo draugams. Ir po to matai šimtus lankytojų nežinia kieno atvestų.
O šiaip viskas taip pat. Smagu namie, bet smagu ir užmiesčio sodybose.

Blogeriai apie blogerius

Madingiausia tema po eko.
Galvoju jei tiems penkiems savo skaitytojams kas rytą nusiųsčiau sms su tekstu: “atsikėliau, dar gyva”, tai galėčiau nebeblogint.
Ale man patinka.
Bet pokyčių metas laukia, ne kitaip.
Blogas yra gana nebloga dovana. Štai neseniai padovanojau vieną. Ir visai džiaugiuosi, kad šis rašomas, pildomas.
Ir vis galvoju, kodėl aš neturiu ambicijų?

Viešas klausimas

Ko čia prisikabinot?
Skaitot tai ir skaitykit. Neįdomu, tai net nebandykit gilintis. Norit komentuot, tai ir komentuokit. Nenorit, tai ir patylėkit. Niekur gi nenenurodoma, kad perskaičius įrašą būtina parašyti komentarą nes kitaip ateis Petras su kirviu ir nukapos ausis.
Iš kur iš viso mane ištraukėt? Ypač tie, kurių aš niekada nei skaičiau, nei girdėjau, anei komentarų, neigi nuorodų jokių nepalikinėjau. Skersai kelio atsiguliau?
Ir jeigu nepagaunat įrašų esmės, tai taip ir sakykit. Pvz., “ei tu, durna merga, nieko aš nesupratau”, arba “kokia čia kalba parašyta?”, arba “o čia apie ką?”, arba “jei suprasčiau apie ką įrašas tai pasakyčiau, bet dabar drėbtelėsiu kokią nesąmonę”. Arba… Na pasitekit gal fantaziją. Aš nesu labai įnoringa. Man tik nelabai patinka, kad gilintis tingi, o kalbėt nori. Aš pati gilintis irgi tingiu, gal todėl retai mane sutiksit komentuojančią asmeniškai nepažįstamų blogerių tinklaraščiuose. Nesigilinu = nekalbu.
Pabaigai, apie tuos kurie mane atranda atsitiktinai. Paieškos frazės. Irgi kaip koks akmenukas, googlės paieškoje ant kelio mėtausi:
“blogas norėčiau visus pasiųst nx” – būna ir taip, bet dažniausiai susilaikau ir praeina.
“gal yra eilerasciu apie suniukus” – gal ir yra. Ko tik šiais laikais nėra.
“grauze zuikis kopustus” – skanūs buvo? [kopūstų visą gyvenimą nemėgstu].
“kai neturiu savo nuomones” – tai vaikščiok ir visur komentuok. Rašyk: o aš nuomonės neturiu. Nepamiršk atgalinės nuorodos palikt.
“kaip kitaip vadinti salomeja” – siūlau SalomĖja. Bfd mane vadina Mėja.
“kur iseina pinigai” – o kad žinočiau. Pasivyčiau, atsiprašyčiau. Gal sugrįžtų…
“lego žmogeliuku internetas” – aš sakiau! Sakiau, kad lego žmogeliukai yra super. Jie net internetą turi.
“noriu sexo per skype” – per paiešką susirandi turką ir pirmyn. Kokios problemos?
Šiandien tiek. Turiu daug darbo.

Ieškotojams

Kažkelintas nr. įrašiuks apie paieškos žodžius. Pastarą mėnesį pastebėjau žmones ieškant:
1 “555 timer” – čia mūsų vorės vardas.
2 “hm” – taigi tikrai, kad hm.
3 “pagavau” – ok, dabar stipriai laikyk: užkišk burną, surišk rankas. Tada kutenk padus.
4 “pyp” – čia tipo trukdau pravažiuot?
5 “sexo pozos” – nu kiek gi galima? Prašau. Mėgaukitės.
6 “skype sypsenos” – pas mane atjungtos. Nieko nežinau. O šiaip atsidarai skype ir šypsaisi.
7 “ar šiandien penktadienis” – nea, šiandien antradienis. Atrodo.
8 “bejausme kale” – sakyčiau gal ir aš. Nu bet ne, man labiau tiktų kerštinga kalė.
9 “benamis – irgi žmogus” – hm, benamis yra tas, kuris neturi namų. Tai dar nebūtinai žmogus.
10 “bumerio melodija” – taram taram, tararara ram
11 “cha” – ir kas čia juokingo?
12 “dovanojamas suniukas 2009-03-13” – turiu pagirt už šuniuko vardą. Mūsų vorai perduoda linkėimus.
13 “gražiau pasidažius?” – nea. Gražiausia nusidažius.
14 “grubaus stiliaus batai” – jei tokius rasi gražius tai pasakyk. Per visą žiemą nieko sau tinkamo neradau.
15 “kaip maitintis krizes metu” – o tai šaukštus su šakutėm jau atėmė? Rankutėmis tada.
16 “kaip piešti varną” – čia siūlau į scania kreiptis. Jis tai tikrai moka.
17 “kas as?” – kaip tai vadinasi nežinau, bet galiu papasakot, kaip atrodai: toks mažiukas, geltonas, su trim žaliais plaukais ir baltom akim.
18 “kodel noriu dirbti” – tu jau geriau ieškok psichologinės konsultacijos telefonų, jie geriau padės.
19 “laižiako šypsenėlė” – laižiakas yra labai rimtas ir atsakingas darbas. Visokie ten maivymaisi, šiepimaisi tai tik kenkia.
20 “man parodykit medžio spalvas” – eeee, nu, žiūrėk! rodau.
21 “man patinka mano darbas” – o man tai jau senokai nebe.
22 “pasidaryk kapišoną” – tai kad man gal nereikia.
23 “pasidaryk vora” – kai Pranius su 555 Timer pasidaugins tai galėsim vieną kokį duot.
24 “pavasaris blogas” – kas čia per erezija?
25 “pizdiec” – o ką aš ir sakau.
26 “salokeja” – šito tai nesupratau. Čia kai Salomėja sulaukėja, ar kai Salomėja sulokėja?
27 “tobuli batai” – nu va kažkokios šiandien vartytos užsieninės mergos bloge radau:

Ir ką dabar? Galiu tik paverkt, kad tokių neturiu ir niekada neturėsiu, nes arba jų nebūna pirkt arba kainuoja daugiau nei aš uždirbu.
28 “violetinės pėdkelnės juoda suknelė” – savo akimis mačiau – gražu.
29 “winamp programa per skype raso spalvotai” – ot išdykus. Statyk tą winamp į kampą ir atimk spalvotus pieštukus.
O man tai smagu.

Populiari tema

Atėjo laikas parašyt įrašą labai gera tema. Blogeriai apie blogerius. Nu ever geriausia tema ir aš niekaip negaliu atsilikti. Tokios gi taisyklės. Bo dar ims neduokdie ir mano blogas praras populiarumą. Ir niekas nebeskaitys mano rašinių apie firefoksopriedus, googėlsatnaujinimus bei koksgerasyralinuksasjamegalimenaudotisgoogleprogramomisirfirefoksopriedais. Ai, nu dar ir aplešudukai. Padėtį taisau. Tad kam gi mes rašome? Kam gi rašau aš? Skaitytojams! Jums mielieji. Žinoma, kad aš baisiausiai laukiu komentarų. Ir jei po įrašu nerandu bent jau trumpučio “smagiai”; “o kaip faina”; “o aš irgi taip manau” tai jaučiu, kad mano kaip blogerės gyvenimas visiškai netenka prasmės.
Ir aš labai labai nusimenu jei niekas neįdeda linkų į mano įrašus. Juk visiškai jums, kolegos, nebūtina to įrašo perskaityti. Elementaru: surandi pažįstamus žodžius, pvz., “šis firefokso priedas palengvins paiešką internete” ir daugiau galit nebeskaityt ir savo įraše panuorodint maždaug taip: “štai Salomėja šiandien rašo apie tai kokia sudėtinga internete paieška ir neįmanoma susirasti ryžų lapių”. O aš džiūgauju. Trinu rankutėmis. Stebiu suplūdusius lankytojus ir laukiu komentarų: “taip taip, šiais krizės laikais net ir lapėms sunku”.
Neapleiskit manęs, brangūs skaitytojai ir kolegos blogeriai.

Jėtau

Jėtau, žmonės, na pažiūrau aš viena akimi į statistiką ir ką matau? Kad beveik kievienas užsukęs vis lenda į tą “kas aš”. Ok, ok, visokie nežinomi naujokai ir bla bla… O visi kiti? Po kelis kartus per dieną?
Pvz., Laura, tu ką nežinai kas aš? Ar kaip čia? Aš tau galiu tapatybės kortelę parodyt. Net darbo pažymėjimą gal rasčiau. Net ir CV turiu, tai galiu parodyt:).