Niekiviskmėjinėjimai

Žinokite, mūsų vis dar kas nors paklausia ar nesiruošiame stiklinti balkono. Ir aš vis dar nelabai suvokiu, kaip savo noru galima atsisakyti to lopinėlio lauko.

Bet dar keisčiau man yra skalbiniai. Matau pas vienus, pas kitus kaimynus. Važiuojame gatve – matau balkonuose skalbinius. Tikrai įdomu.

Juk visų pirma tai kažkaip nelabai estetiška. Išstatyti visai gatvei savo paklodes, triusikus ir visą kitą. O juk visų antra tai ir nelabai tikslo yra tada juos plauti. Nes bent jau mūsų balkono palangė (na ta, kur iš lauko pusės) yra plastikinė balta, tokia pati, kaip ir viduje. Tik va viduje ji būna balta, net jei ir truputį dulkėta, o lauke – tamsiai pilka, beveik juoda, tampa per kelias savaites. Ir pas mus čia eismas nelabai didelis, ne kokia Kalvarijų ar Ukmergės gatvė su visais kamščiais. Įdomu tiesiog.

aplankė. Kaip per kokias Kalėdas. It tai todėl, kad net virtualiai nepažįstama mano blogo skaitytoja ką tik padovanojo 8 (!!!) knygas. Ir ne bet kokias! Kelios jų buvo geidaraštyje. Ačiū dar kartą…

Dabar neskaitytų knygų lentynoje jau pakankamas kiekis, kad jausčiausi saugi ir skaityčiau nebijodama pabaigti. :)))))))))))

Šiandien pas mus apsilankė 10 mėnesių damutė su mama. Viso reikalo įdomumas buvo tas, kad katės pirmą kartą pamatė tokį keistą gyvūnėli, kur nesuprasi ar čia žmogutis, ar kačiukas, ar šuniukas, vaikšto kažkaip keistai ir dar garsus įdomius skleidžia. Pirmą kartą mačiau Etoškę urzgiančią. O Kitutė, kuri jau greitai švęs 10m gimtadienį, gi labai jau subrendęs ir rimtas katiniukas. Net už ausies leido pačiupti :)

O šiaip įdomus tas gyvenimas toks. Tik neseniai pasiguodžiau, kad namuose baigiasi neskaitytos knygos. Ir čia pat vieną dovanų atsiuntė leidykla, o dar dvi padovanoti žada blogo skaitytoja. Sutapimai? Jų nebūna. Miau.

Geras pavadinimas, nesikabinėkit. Ir ne mano, o atvirukų rinkinio. Ir kokios mintys šauna? Ko tikitės rinkinio viduje? Pasufleruosiu. Štai ten yra tokie atvirukai (paspaudus – pasimatys visas atvirukas):

Aš suprantu, kad čia toks jumoras :). Bet kita vertus, linksmas pavadinimas verčia manyti, kad moteris gavusi tokį atviruką turi mažų mažiausiai padūsauti. Pasvajoti. Susijaudinti? Gal ten užsienyje vyrai tikrai sėdi prie teliko su žmonos partempta alaus skardine ir kojas pakelia tik tada kai ši nori išsiurbti? Nes mūsuose tokių nebūna, arba aš tiesiog gyvenu ir gyvenau kitokioje aplinkoje. Su kokiu vyru bebūčiau gyvenusi/gyvenu, kažkaip bendras tvarkymasis, šiukšlių išnešimas ar maisto gaminimas bėdų nė vienam nekėlė. Ir taip – man sukneles išlygina.

Kam gyvenime rinktis paprastą, jei gali imti tą, kuris kas dieną rodo – pasak atvirukų – porno moterims :)

Truputį peršti odą nuo saulės. Truputį skauda galvą nuo gryno oro. Bet net ne truputį smagu.

Yra žmonių, kurie dievina žiemą. Tačiau aš dievinu pavasarį. Ypač kai dieną būna >20, o naktį dar nekaršta miegoti. Žmonės gatvėje linksmesni, spalvingesni. Tarsi kažkas suktelėjo laimės kranelį. Ir katės yra akivaizdus to įrodymas. Nuo ryto džiugiai vartaliojasi ir prašosi į balkoną.

Tuo pačiu.

Gal kas turite švyturių nuotraukų, kurias norėtumėte paversti atvirukais?

Būtų įdomu išeiti iš tualeto ir pamatyti jas visas ištikimai laukiančias.

O šiandien atsinešu @’oškę prie savo auskarų stendo. Sakau:

- Na tai kuriuos čia šiandien segtis?

O toji savo capučiais ir sako:

- Šituos.

Estetė, nes labai puikiai pataikė.

Nori jie, kad policija atvažiuotų, kai iškvieti. Dar jie nori, kad gaisrinė atlėktų gaisrų gesinti. Nori jie, kad gatvės būtų apšviestos, ir duobes užlyginti būtų visai neblogai, o dar ir sniegas jei nuvalytas – puiku. Nori jie gauti motinystės išmokas. Ir ligos, bedarbystės, senatvės. Nori nemokamo mokslo ir gydimo. Nori ir nori. Bet kai reikia bent truputį duoti  - raukosi baisiausiai. Ir aš čia nekalbu apie lenkišką dešrą, rusiškas cigaretes bei baltarusišką benziną.

Mano ir g. prasidėjo būtent nuo jų. Šiaip aš ilgą laiką galvojau, kad dėl ožių su kuriais labai jau negražiai elgiamasi. Tačiau visgi dėl mano komentarų vieno blogo letynų temoje. Jau nepamenu koks ten tas komentaras buvo, bet kažkas tokio, kad ir man reikia lentynų. Būtent tada jis atkreipė į mane dėmesį, ar tai apskritai suvokė, kad yra tokia va Salomėja. O po to ten visi ožiai, paintbolai, drožti kumštukai, miškas ir pasileido :)

O lentynų tai iš tikro reikėjo. Tada prieš tris metus jau neturėjau kur susidėti knygų. Tada visas turtas turėjo susispausti vienišoje svetimoje lentynukėje:

Tada mes jau buvome sugalvoję, kad šioje vietoje puikiai tiktų tokia lentyna:

Aišku visi labai kreivai į tai žiūrėjo, o mes taip ir neprisiruošėme jos pagaminti. Gal ir gerai. Nes ji labai graži, o bet tačiau gera tik kai turi penkias knygas. O aš tik penkių knygų nesiruošiu turėti.

Na ir pagaliau, praėjo trys metai nuo tada, kai lentynų poreikis buvo išsakytas. Ir praėjo daugiau nei metai, kai knygos buvo sandeliuojamos tiesiog ant žemės…

Mes susiėmėme ir per dieną pasigaminome naujas lentynas! Kainavo jos mums tik kampučius (<50Lt), nes visa kita yra tai kas kitiems kur nors atliko. 1,58×2,45, o jau tiek daug užimta! Greitai reikės naujų :). Ir g. man vakar sako: “tai baigėsi vienas svarbus mūsų santykių etapas” :)

Tai sakot tryliktas penktadienis? Mėgstu penktadienius. Turbūt dar nuo mokyklos laikų. Nors jau bandau išguiti tą skirstymą pagal dienas. Mėgstu 13. Žodžiu man tai viskas gerai. Bet ne visiems.

Spaudos kioske mane labai myli. Tai su dideliausia meile įbruko papildomų lipdukų. Gaila, bet aš juos “danešiau” tik iki pirmo konteinerio. Net nežinau ką ten rinkt reikia.

Pašte manęs klausia ar reiks faktūros. Taip taip sakau, ir dar galva palinksiu. Po to jau kai faktūros spausdinimo metas ateina, ji viltingai sako: “tai nereikia faktūros, ar ne?”.

Maximoje prieina prie manęs tokia moterėlė. Sena jau, visa raukšlėta tokia. Prašo perskaityt kas ant kremo parašyta. Koks jis, klausia? Stangrinamasis, nuo raukšlių… Tai ji manęs klausia, o tai išlygins man veidą? Ir rodo savas raukšles. Na, sakau, taip jie rašo. Nesąmonė, vos ne rėkia jau ji. Nusipirkau aną kartą ir nieko jis man neišlygino! Tai aš sakau – visi jie tokie patys. O ta gi bumba, kad o pinigai tai dideli. Ir ką aš? Aš nieko.

Stoviu eilėje. Teta už manęs sako: – pasakykite prašau, kokia šiandien savaitės diena? Penktadienis. Ak, penktadienis! Kaip gerai, tai tada dar turiu laiko.

O tada už mūsų atsistoja du tokie sudaužyti obuoliukai. Optimos alų perka. Mandagučiai tokie. Tai visiems iš eilės bandė maximos kortelę įkišti. Na gal jūs neturite, gal jums reikia, pasinaudokite, pasinaudokite…