Mano blogas yra asmeninis. Kaip suprantu tai yra labiau trūkumas, nei privalumas. Jei rašyčiau teminį blogą susilaukčiau daug daugiau skaitytojų. Ar turėčiau temą blogui? Manau, kad taip. Tikrai rasčiau, ką parašyti apie mobiliuosius telefonus. Visokius „tips and tricks“, išbandytas programas ir žaidimus. Tai būtų mėgėjiška, tačiau šiokia tokia konkreti tema. Bet aš to nenoriu. Man patinka pliurpti neįpareigojančius „briedus“. Rašyti savo pastebėjimus. Pabarstyti prieskoniais gyvenimą. Visokių labai rimtų dalykų aš prisirašau iki soties darbe. 25000 tiražu. Čia mane skaito vos keli žmonės, bet man jie daug mielesni.
Ir tokią ilgą įžangą rašiau todėl, kad vakar gavau laišką (nieko netaisiau):
*/
sveika gyva salomeja.
Atviras laiskas.
taigi. mane uzknisa tavo blogas. as nebezinau ka rasyti tau. ir ko klausti. nes is esmes blogini apie viska ir nera prasmes klausti- anksciau ar veliau apie tai parasysi. Arba kazkada parasei, tik paskaityti reikia.
Nors imk ir blogink apie viska pats.
pasipiktines Tomas
/*
Va iki ko privedė mano viešos blevyzgos. Draugams nebereikia domėtis kaip gyvenu, nes jie viską perskaito internete.
Visgi tie kas skaito tarp eilučių supras, kad ne viskas pasakyta. Kas slypi po atvirumu?
Ta riba tarp asmeninio ir teminio tinklaraščio yra labai plona.
Pvz aš manau, kad rašau asmeninį tinklaraštį, bet pats pradedu pastebėt, kad vis daugiau ir daugiau rašau apie išbandytas programas, patarimus ir t.t.
Tegu teminius blogus rašo tie, kurių darbas nesusijęs su rašymu 🙂
Niekada nežinojau, ar rašau teminį, ar asmeninį blogą.. Jei teminį, tai mano tema baisiai nepopuliari.:) Jei asmeninį, tai ar ne per retai rašau? O ir šiaip tada, kas per tema yra fotopsichomuzika?:)
Aš vakar kažkaip suvokiau, kad atsirado begalės “profesionalių” blogų. Ne tokių, kurie uždirba iš to pinigus, bet tokių, kurie rimtais veidais rašo rimtomis temomis. Atrodo, kad dar prieš pusę metų turėjom keletą rimtai rašančių blogerių ir šimtus blevyzgojančių, o dabar žiū – jau atvirkščiai. Man pradėjo trūkti nuoširdumo ir paprastumo skaitomuose bloguose, nes pradėjo atrodyti, kad daugelis pamiršo rašyt tai, kas rūpi jiems patiems, o rašo tai, kas turi rūpėt skaitytojui. Taip, PR. Taip, blogologas. Visokie pliusiukai, minusiukai.
Na aš meluoju sakydama, kad nėra temos. Yra. Niekiviskmėjinėjimas vadinasi.
Tai, kad pas mus teminiai blogai daugeliu atvejų baigiasi ties IT.
O aš labiausiai mėgstu tuos asmeninius. Tada žmonės juose gali nors retkarčiais kažką pasakyti ne taip 🙂
Pritariu pasisakiusiems – asmeniniai blogai daug įdomesni dažniausiai (: nes apie IT, rastas programas, išbandytus telefonus ir pan kažkaip nelabai skaitosi. daug smagiau asmeniniai žmogaus patyrimai, gliukai, keisti pamąstymai ir pastebėjimai (ypač cituojami troleibuso keleivių pokalbiai *mirkt* *mirkt*). Daugelis blogerių per daug surimtėjo ir susireikšmino ir pasijautė analitikais ir šiaip rimtais apžvalgininkais, bet tokių nereik labai daug (:
taip kad salomėja, nesiparink ir rašyk toliau kaip rašai – viskas čia normaliai
Tai aš nesiparinu, kaip matai man rašantys parinasi “pasipiktines Tomas” 🙂 man jau praėjo tas etapas rašyta ar nerašyt 🙂 O dėl troleibusinių pokalbių tai atstok:) gi ne sekretorė aš kokia, kad viską užrašinėčiau. Nors kaupiasi kaupiasi tos citatos.
Ir kaip jūs galit tyloj važinėti visuomeniniu transportu.. Na, tyloj, čia aišku reliatyvus teiginys, nes jau leidai suprasti, kad išties tyloj – niekada nesigauna.:D Bet mano ausys visada būna užkimštos kokiu gėriu ir aš praleidžiu troleibusišką gyvenimą pro ausis.
Nežinau kodėl, bet žiemą labai nemėgstu ausinių naudot lauke.
Na taip, laidai pasidaro nelankstūs ir jos truputėlį krenta..:)
Man ausinės visada krenta. Vienintelės SE Walkmanų dar pakenčiamai laikėsi. O žiemą šalikai ir kitos nesąmonės. Na nesivarginu dėl tų 4 stotelių per daug. :))) Nors kartais išsitraukiu (visada turiu rankinuke ausines, o telefone muzikos) jau važiuodama, kai aplinka priverčia.
Tomas čia komplimentą rašė, o jūs… 1. Rašė ,,atviras laiškas” – norėjo pabrėžti, kad bet kokio nerašys… 2. ,,Aš nebežinau, ką rašyti tau” – pastovus komentatorius 3. ,,Ir ko klausti” – gerbiantis tavo nuomonę 4,, Anksčiau ar vėliau parašysi” – žada skaityti ir toliau, čia beveik ištikimybės pažadas. 5.,,Nors imk ir blogink pats” – įkvėpimo semiasi iš tavęs.
Vienintelis Tomo trūkumas – ,,Arba kazkada parasei, tik paskaityti reikia” – jis, tinginys, archyvų neskaito.
scania,
Tomas vienintelis leido viešai jo laišką įdėti. Esu gavus dar vieną panašų, maždaug “sorry, kad tau nerašau, viska kas įdomu perskaitau tavo bloge, o pas mane nieko įdomaus”. tai galvoju, gal reik juos pamokyt. mažiau apie save rašyt. Bet ai, tegul žino žmonės, kad gyva dar.
O man jo laiškas pasirodė sąmojingas pokštas 🙂 Ir vėl nepataikiau 🙂