4 thoughts on “139/366”

  1. Tai, Salomėja, kaip man dabar jaustis ir ką su tuo “tiesiai iš lovos” daryt skaitytojams reguliariems? :)))) O iš tikrųjų, tai man įdomi prie viso šito, jūsų nuomonė apie mano Miglės dienoraštį (paskutinis postas). Ar tęsti jį?
    Ir dar dėl atvirukų – turiu krūvas visai tokių NIEKO fotografijų – imkit, jeigu reikia, atlyginimo neprašau ir neprašysiu. Dalis yra tame pačiame bloge, jeigu reikia ko nors išskirtinio – sakykit. Mėgstu fotografuoti ir man labai patinka jūsų atvirukų idėja.
    Bože bože…. koks jausmas, kai komentaro ilgumas yra penkiais alyvmedžiais ilgesnis už autoriaus įrašą? 🙂
    Balanakt.

  2. Šiaip jau ne mano problemos, kad užsispyrusiai norite čia skaityti, nor akivaizdu, kad nei rūpi, nei įdomu, nei naudinga, o aš vis kišu per prievartą. Būtų feisbukas, tai galėtumėt block mygelį paspausti ir nebematyti nei selfių, nei poezijos, nei dramų, bet deja. Gal kas labiau išmanantis padėtų atsiprenumeruot, ar kažką ten?

    Čia rimtai reikia pasakyt kaip reiktų jaustis žmogui? Rimtai? Na tada jauskitės laiminga. Problema išspręsta.

    Visos kitos komentaro dalies nesupratau. Neįsivaizduoju kas yra Miglė ir to man netrūksta.

  3. Kažkam, akivaizdu, humoro jausmas yra svetimas. Kadangi niekuomet nepuolu kaltinti kitų tai, matyt, padarysiu prielaidą, kad su mano humoro jausmu kažkas netvarkoj. Sėkmės. Gydantis kompleksus – taip pat.

  4. Tamstos humoro jausmas tendencingas. Nesitiki, kad nuolatos vis tą patį ir tą patį galima juokauti ir visi vis juoksis.

    Prie ko čia sėkmė?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *