Niekiviskmėjinėjimai

1. Išmaišiau visą didelį Rimi ir niekur neradau nuodų. Nelengva ta žudikų dalia. :(
2. Maklinėdama po torentus negalėjau neparsiųsti ir nepažiūrėti filmo pavadinimu “How To Lose Friends & Alienate People”. (šūdas, nežiūrėkit, bet pavadinimas vistiek patraukė).

Na taigi va. Ilgai laukusi sulaukiau specialiai man kurto papuošalo:

Ale bėda, nei aš, nei kūrėja nežinom, kas ši dama taip puikiai prigijusi papuošale. Na žinot, kaip būna, kai išsisaugai paveikslėlį, bet nepameni nei iš kur, nei ką. Taigi ir klausimas, gal kas žino, kas yra ši nepažįstamoji? Nenoriu duoti vardo, kol dar nežinau ar ji jo neturi.

Pagalau pribrendau šitiems. DNR, kuris nieko nedaro, kol instrukcijų neperskaito tai pasibaisėtų mano improvizacijomis.
Bo aš vietoj saldžių paprikų naudojau aitrias (ne dėl to, kad neturėjau saldžių, nes turėjau).
Vietoj kietojo sūrio naudojau eilinį Rokiškio. Nes nusipirkau per akciją, bet nespėjau sunaudoti ir jis jau kėsinosi tapti prabangiu pelėsiniu. O aš gi ne pižonė kokia.
Ir sviesto dėjau iš akies.
Ir kepimo miltelių neturėjau.
Ir aptepiau ne kiaušinio tryniu, o viso kiaušo su aitriom paprikom plakiniu.
Orkaitės temperatūros nematavau, laiko neskaičiavau. Kai jau pasirodė, kad iškepė tai ir išjungiau.
Ir nebarsčiau nieko, nes nafik reikia. Ir kadangi teko ragauti Laurinius sūrainius, galiu pasakyt, kad Salomėjinių visai kitoks skonis. Nei geresnis, nei blogesnis, o kitoks.

Hm. Alaus yra, sausainių yra. Tavęs tik nėra.

Vis galvoju na, kad kasininke tai nenorėčiau dirbti. Darbas gal kaip darbas, bet jei jau reiktų rinktis, tai bandyčiau kokiam knygyne konsultante prasistumti, drabužių parduotuvėje. Gal padavėja, gal lentynų tvarkytoja, gal gal gal… Gal teks ir rinktis, sprendžiant iš leidyklinių krizinių nuotaikų. Pagyvensim pamatysim.
Bet šiandien, aš vistiek apsidžiaugiau pamačiusi, kad ne visos kasininkės surobotėja. Vakar pasakojau, kaip viena (vyresnio amžiaus, visada besišypsanti ir maloni) paklausė apie metus perkant alų.
Šiandien pirkau vyną. Kaip pagarsėjusi girtuoklė turbūt nustebinsiu, kad ketinu jį ne pagal paskirtį naudoti. Tai va. Ir toji kasininkė, man sako:
-Labas vakaras. Kaip diena? Šiandien jau paso neprašysiu.
Na ir kaip nenusišypsosi, kai tavęs pasiteirauja, kaip diena ir netgi pamena, nors aptaranauja šimtus žmonių.
Sakyčiau čia iš tų malonių smulkmenų, kurios nereikšmingos anei kiek, bet kažkokios tai fainos.

Prisijugiu prie draugas.lt. Randu reklaminį administratoriaus laišką [komentarai skliaustuose mano]:

“Labas, ShizaMėja!

Aš noriu būti pastebėtas!
Aš noriu daugiau dėmesio!
Aš noriu daugiau pažinčių!
Aš noriu būti populiarus!
[[jėtau jėtau, nu tai ką man dabar daryt? Nesu kokia tai specialistė, tikrai nepadėsiu]]

Man reikia reklamuotis!
[[Taigi ir reklamuokis, ar čia mano leidimo reikia?]]

Nuo šiol tai padaryti labai paprasta. Reklamuok savo anketą tik tavo kriterijus atitinkantiems registruotiems klubo nariams.
[[mažumėlę bijau, kad su tais kriterijus atitinkančiais gali būti keblokoka. ]]

Nori pažiūrėti kaip gali atrodyti tavo anketos reklama? Spausk čia! Juk atrodai puikiai!
[[Paspaudusi pamatau:

Nu tai aišku, kad atrodau puikiai. Kaip visada. Nu]]

Išbandžiusieji šią paslaugą jau žino, kad išleidę tik 3 litus, jau sulaukė iki 500 savo klubo nario anketos peržiūrų ir visada gali matyti, kas lankėsi jų anketoje reklamos dėka.
[[1. Niekada nesugalvočiau leisti trijų litų tam, kad mane pastebėtų. 2. Nu ir taip ir anaip galvoju, bet niekaip nesusidarys toj sistemoj 500 (ir dar daugiau, nes gi ne visi spaus tą reklamą) atitinkantys mano kriterijus. Jei pasakytų 3-5 tai dar patikėčiau. ]]

Spausk čia ir užsisakyk šią super paslaugą!

[[SUPER PASLAUGA!!!]]

“Draugas.lt” komanda”

Ir taip, jei jau paklausėt, tai tingiu dirbt, o daugiau neturiu ką veikt.

Ir dar. Šiandien į emailą gavau kažkokią reklamą apie žalią žmogų. Mačiau blogeriai kažką ten apie jį rašo. Aš tai iš karto į spamą nusiunčiau nesigilindama nei iš ko gavau, nei kas ten parašyta tam laiške.